Šioje knygoje – penkeri mano metai: tiršti ir intensyvūs, nes visada leidau sau gyventi. Drąsiai ir jausmingai, šventai pasikliaudama tik savo nuojauta, kuri kalba tyliai, bet visada su rūpesčiu. Poezija, tai ir yra jos balsas, tik aš pernelyg jautri, kad būčiau anksčiau išdrįsus apsieiti be kaukių. Ir būtent todėl visai nesvarbu apie ką rašiau ir kokių išgyvenimų pripyniau. Lygiai kaip nesvarbu ar visa tai su manimi vyko iš tiesų ar aš tik susapnavau, nes juk galėjau ir suvaidint, kad buvo. Arba rašyt apie tai, ko neturiu, bet svajoju. O dar galiu pati susikurti tai, kas norėčiau, kad būtų skirta man. Bet nebesvarbu visa tai.
Svarbu tik kiek Jūs čia rasit savęs, kiek būsenų atpažinsit, va tiek ir būsim artimi. Gal net bus saugu nusiimti kaukes. Abiem.
Aš čia.
Su meile,
Inga Jankauskaitė
